Prieš 50 metų, 1974 m. gegužės 16 d., duris atvėrė ilgiausiai Lietuvoje veikiantis prekybos centras CUP, anuomet vadintas Vilniaus centrine universaline parduotuve arba „univermagu“. Lankytojus jame stebino ne tik prekių įvairovė, bet ir tokios naujovės kaip pirmieji eskalatoriai šalyje ar savitarna – galimybė pačiam įsidėti prekes į krepšelį. Aptarnavimo kultūros klausimu į „univermagą“ žvelgta kaip į pavyzdį – pardavėjai kartais net nusišypsodavo.
Iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas kviečia LRT.lt skaitytojus susipažinti su Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės istorija: nuo pirmųjų pastato maketų iki prieš dvidešimtmetį vykusios rekonstrukcijos.
– Kodėl prekybos centrui parinkta būtent ši vieta? Kokie dar variantai svarstyti?
– Svarstė kelias vietas. Juk tai buvo labai rimtas objektas – nauja didelė, kelių aukštų universalinė parduotuvė.
Iš pradžių labiau dairytasi į kairįjį Neries krantą. Ten nuo seno buvo didžioji Vilniaus užstatymo dalis, didžiausias gyventojų tankis. Vienas variantų – Lukiškės, daugmaž toje vietoje, kur dabar Seimas. Kitas variantas buvo Pylimo ir Naugarduko gatvių sankirta. Joje iki šiol yra nedidelis skveras. Trečias variantas – Mindaugo gatvėje, kur dabar „Maxima“. Kažkada būta svarstymų ten apskritai perkelti naująjį miesto centrą. Galiausiai – Operos ir baleto teatro vieta. Keturi variantai. Visi vienoje upės pusėje.
Galiausiai nuspręsta, kad reikia statyti ne tik parduotuvę, bet visą naujų pastatų kompleksą. Pasidairyta į dešinįjį krantą. Ten buvo gerokai erdviau, daugiau vietos. Nusprendė, kad tai – geresnė perspektyva.
Daugiau skaitykite čia
