Dangoraižis, modernus prekybos centras, buitinio aptarnavimo kompleksas ir laisvalaikio erdvė Vilniuje. Tokia naujojo Vilniaus vizija buvo piešiama 1964 metais brolių Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projekte, kuris iš pagrindų turėjo pakeisti Vilniaus veidą. Be svetimų Lenino paminklų, bet su pilnomis parduotuvių lentynomis ir užsienio turistų antplūdžiu.
Okupacijos laikotarpiu šis projektas buvo įgyvendintas tik iš dalies. Šio didžiulio projekto tąsa matoma ir šiandien Konstitucijos prospekto dangoraižiuose. Dešiniojo Neries kranto projektas turėjo atspindėti gerėjančias gyvenimo sąlygas ir pažangą.
Architektūros istorikė prof. Marija Drėmaitė išskiria, jog naujojo Vilniaus centro formavimas žymėjo perėjimą nuo ideologinės paskirties centrų prie praktiškesnių ir kasdieniam gyvenimui skirtų rajonų įgyvendinimo. Tačiau planuojant naująjį Vilniaus veidą nebuvo apsieita be problemų, kurios lėmė ir šio komplekso nesėkmę.
„Vilniečiui tai buvo vieta, į kurią specialiai vykstama, bet ne kasdienio gyvenimo vieta, pro kurią einama, prasukama, užbėgama. Jos atokumas ir sudėtingesnis pasiekiamumas už miesto centro apribojo jos aktyvų naudojimą“, – teigia M. Drėmaitė.
Prieš 50 metų duris atvėręs tuo metu moderniausiu laikytas prekybos centras – Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė – tapo pirmuoju veikiančiu objektu naujame centre. Žinoma, pirmiausia tai kūrė iliuziją apie gerėjančią gyvenimo kokybę, pažangą ir artėjimą prie vakarietiškų standartų.
Daugiau skaitykite čia
Nuotrauka: Dešinysis Neries krantas / LCVA nuotr.
